Žemaičių aukštumos -- regionas su savo tarme, savitomis tradicijomis ir įspūdingai kalvotu kraštovaizdžiu.
16 vietų rasta šiame regione
Didžiulė medinė kėdė, stūksanti kelių metrų aukštyje Plungės mieste — viena iš daugelio savitų per didelių Lietuvos pakelės skulptūrų, nepasiduodančių lengvam paaiškinimui.
Nepaprastas savamokslių meno sodas netoli Salantų, sukurtas akmens drožėjo Viliaus Orvydo, kuriame stūkso masyvios akmeninės ir medinės skulptūros, kryžiai ir dvasiniai paminklai, išmėtyti po siurrealistinį kraštovaizdį.
Buvusi ypatingai slapta sovietinė branduolinių raketų bazė, pasislėpusi Žemaitijos nacionalinio parko miškuose, dabar tapusi šiurpia Šaltojo karo muziejumi, kuriame galima nusileisti į požeminius paleidimo šachtus.
Žemaitiškas nacionalinis parkas, kurio centre — giliausias vakarų Lietuvos ežeras, garsėjantis paslaptingomis legendomis, tradicinėmis šventėmis ir slaptos sovietinės raketų bazės miškuose.
Legendinė lietuvių raganų susibūrimų vieta, kylanti 228 metrus virš Žemaitijos aukštumų — mistiška kalva, persmelkta pagoniško folkloro ir saulėgrįžų tradicijų.
Senoviniai ąžuolynai Žemaitijos aukštumose, buvę šventomis vietomis pagonims lietuviams — kai kurie seniausi šalies medžiai stovi miškuose, kadaise naudotuose garbinimui ir apeigoms.
Atmosferiški dvaro pastato griuvėsiai Žemaitijos kaime — byrančios sienos, apsuptos senovinio parko, sukuria vieną romantiškiausių apleistų sodybų Lietuvoje.
Lauko muziejus vakarų Lietuvoje su daugiau nei 200 ledyninių riedulių — daugelis su paslaptingais raižytais simboliais, duobutėmis ir fosilijomis, apimančiomis tūkstantmečius.
Viena iš septynių šventųjų Žemaitijos kalvų — mitologinis kalnas, siejamas su raganomis, pagoniškomis apeigomis ir giliausiais lietuvių tautosakos sluoksniais.
Buvusi slapta sovietinė branduolinių raketų bazė, paslėpta Žemaitijos miškuose — dabar muziejus, kur lankytojai nusileidžia į požeminius šachtas, kadaise talpinusius branduolines kovinės galvutės, nukreiptas į Vakarų Europą.
Siurrealistinis skulptūrų sodas, sukurtas sovietmečiu persekioto akmenskaldžio — pilnas iškaltų kryžių, riedulių ir religinių paminklų, išgelbėtų nuo sunaikinimo ateistinės kampanijos metu.
Mažytė medinė koplyčia ant Beržoro ežero salos — pasiekiama tik siautu tilteliu, sukurianti vieną ramiausių ir fotogeniškiausių Lietuvos sakralinių vietų.
Paslaptinga viduramžių akmeninė moters skulptūra, rasta netoli Salantų — vienas seniausių Lietuvos figūrinių akmens raižinių, dabar stovintis miestelio centre.
Žemaitijos regioninis dailės muziejus, įsikūręs prie ežero — pristatantis žemaitišką liaudies meną, šiuolaikinius kūrinius ir mitologinį pačio savitausio Lietuvos regiono paveldą.
Jaudinantis memorialas 73 lietuvių politiniams kaliniams, nužudytiems sovietų NKVD 1941 m. birželį — viena galingiausių ir skausmingiausių memorialinių vietų Lietuvoje.
Didžiausia Lietuvos pramoninė gamykla — pramoninis milžinas, matomas iš mylių mylias, atstovaujantis šalies sudėtingai energetikos istorijai nuo sovietinių naftotiekių iki vakarietiškų investicijų.