Pajūrio regionas -- vartai į Kuršių neriją ir Lietuvos jūrinio paveldo lopšys.
25 vietų rasta šiame regione
Stebuklingas takas per Juodkrantės pušynus Kuršių nerijoje, kurio pakelėse stovi daugiau nei 80 fantastinių medinių skulptūrų su raganomis, velniais ir lietuvių liaudies mitologijos personažais.
Ant Parnidžio kopos netoli Nidos stūkso granito saulės laikrodis — 52 metrų aukščio slankioji smėlio kopa, viena aukščiausių Europoje, nuo kurios atsiveria dramatišk vaizdai į Kuršių marias ir Baltijos jūrą.
Paslėpta pajūrio apžiūros vieta netoli žvejų kaimelio Šventosios, kur žemi skardžiai susitinka su Baltijos jūra, siūlydami nesutrikdomus saulėlydžio vaizdus, kurių dauguma turistų visiškai nepamato.
Nuostabiuose Tiškevičių rūmuose, apsuptyje didžiausio Lietuvos botanikos sodo, šis muziejus eksponuoja daugiau nei 28 000 gintaro gabalų, tarp jų — vabzdžius, įkalinančius prieš milijonus metų.
Buvę lietuvių skulptoriaus Antano Mončio namai ir dirbtuvės, dabar muziejus, eksponuojantis jo abstrakčias medines skulptūras ir asmeninę meno kolekciją žavioje Palangos aplinkoje.
Įspūdingos slenkančios smėlio kopos Kuršių nerijoje — UNESCO pasaulio paveldo objektas, kur milžiniškos kopos palaidojo ištisus kaimus ir toliau keičia kraštovaizdį.
Vaizdingas žvejų kaimelis palei Miniją, kur namai rikiuojasi abiejose upės pusėse, valtys tarnauja kaip transportas, o su vandeniu susijęs gyvenimo būdas pelno „Lietuvos Venecijos“ pravardę.
Vienintelis prūsiško-vokiško fachverko stiliaus senamiestis Lietuvoje — spalvingos mūrinės-medinės XVIII–XIX amžiaus konstrukcijos sukuria akivaizdžiai nelietuvišką atmosferą.
Ramus parkas Klaipėdoje, pilnas dešimčių granito ir bronzos skulptūrų — sovietinių skulptūrų simpoziumų palikimas, sukūręs netikėtą lauko galeriją.
Šiuolaikinio meno centras Kuršių nerijoje, priimantis tarptautinius menininkus rezidentūrai, parodas ir instaliacijas, atliepiančias unikalų kopų kraštovaizdį.
Unikalios dekoratyvinės vėtrungės iš Kuršių nerijos žvejų kaimų — kiekviena identifikavo savininko kaimą ir tarnavo kaip asmeninis ženklas atviroje jūroje.
Stebinanti tropikų oazė vakarų Lietuvoje — istorinė oranžerija ir žiemos sodas, priklausantis Kretingos dvarui, auginantis egzotinius augalus iš viso pasaulio nuo XIX amžiaus.
Natūralūs ledo dariniai palei Lietuvos Baltijos pakrantę žiemą — kai šąlantys purslai ir bangos sukuria fantastiškus ledo drožinius ant molų, bangolaužių ir pakrantės statinių.
Šventas kalnas Palangos botanikos parke, kur legendinė pagoniškoji žynė Birutė kadaise prižiūrėjo amžinąją ugnį — dabar rami kalvos viršūnė su koplyčia ir vaizdais į Baltiją.
Jaudinanti memorialinė vieta vakarų Lietuvoje, kur 1941 metais nacių pajėgos išžudė visus Ablingos kaimo vyrus — pažymėta medinėmis skulptūromis ir iškilmingu atminimo pilkapiu.
Bauginančios sovietinės karinės radarų bazės griuvėsiai vakarų Lietuvoje — masyvios betoninės konstrukcijos ir surūdijusi įranga, pamažu atgaunama gamtos.
XIX amžiaus švyturys ant vienintelio Lietuvos ragos, kuriame veikia viena seniausių Europos ornitologinių stočių — kur tūkstančiai migruojančių paukščių žieduojami kiekvieną sezoną.
Dramatiškas pajūrio skardis Lietuvos Baltijos pakrantėje, kylantis 24 metrus virš jūros — kadaise dar aukštesnis, kol erozija sunaikino jo būdingą kepurės formos viršūnę.
Vienintelės Kryžiuočių ordino pilies Baltijos pajūryje liekanos — vieta, kur prieš daugiau nei 750 metų prasidėjo Klaipėdos miestas.
Miškinga kalva Kuršių nerijoje, pilna dešimčių medinių skulptūrų, vaizduojančių lietuvių tautosakos personažus — raganas, velnius ir mitines būtybes.
Didžiulė slenkanti smėlio kopa Kuršių nerijoje, vainikuota monumentalaus granitinio saulės laikrodžio — kur aukščiausios Europos slenkančios kopos susitinka su modernia skulptūra.
Įsikūręs XIX amžiaus jūrų tvirtovėje Kuršių nerijoje, šis jūrų muziejus pristato akvariumas, ruonių reabilitaciją ir vienintelius delfinų pasirodymus Baltijos šalyse.
Lieptų takas per Kuršių nerijos „pilkąsias kopas“ — vaiduokliškas kraštovaizdis palaidotų miškų ir slenkančio smėlio, kuris prieš šimtmečius prarijo ištisus kaimus.
Istorinė menininkų kolonija Kuršių nerijoje, kur vasaras leido Thomas Mannas — ekspresionistinio meno palikimas, kuris ir šiandien įkvepia kūrėjus.
Saviti mėlyni ir rudi mediniai žvejų namai Kuršių nerijoje — unikali vietinė architektūra, suformuota vėjo, smėlio ir Baltijos žvejybos tradicijų.