Kai kurie Lietuvos stebuklai atsiskleidžia tik tam tikru metų laiku. Pavasarį -- žydinčios pievos ir sugrįžtantys paukščiai, vasarą -- baltos naktys ir šventės, rudenį -- auksiniai miškai ir grybavimas, žiemą -- sušalusios marios ir kalėdiniai papročiai. Ši kategorija padės atrasti geriausias vietas kiekvienu sezonu ir nepraleis to, kas vyksta tik kartą per metus.
9 vietų šioje kategorijoje
Kaimai aplink Žuvinto biosferos rezervatą, kur baltieji gandrai peri beveik ant kiekvieno stogo — Lietuva turi vieną tankiausių gandrų populiacijų pasaulyje.
Vienas įspūdingiausių pavasarinių paukščių migracijų Europoje — šimtai tūkstančių žąsų, gulbių ir gervių susiburia apsemtoje Nemuno deltoje kovo ir balandžio mėnesiais.
Geriausios grybavimo vietos Lietuvoje — didžiulė Labanoro giria kiekvieną rudenį tampa tūkstančių lietuvių piligriminiu tašku, ieškant baravykų, voveraičių ir dešimčių kitų rūšių.
Natūralūs ledo dariniai palei Lietuvos Baltijos pakrantę žiemą — kai šąlantys purslai ir bangos sukuria fantastiškus ledo drožinius ant molų, bangolaužių ir pakrantės statinių.
Atmosferiškiausias Joninių šventimas Lietuvoje, vykstantis senovinėje Kernavės sostinėje — laužai ant penkių piliakalnių, liaudies dainos ir pagoniškos apeigos trumpiausią metų naktį.
Viena seniausių paukščių žiedavimo stočių Europoje, įsikūrusi pusiasalio, besikišančio į Kuršių marias, kyšulyje — pro čia kasmet pralekia milijonai migruojančių paukščių.
Tradicinės žiemos žirgų lenktynės ant užšalusio Sartų ežero — vienas įspūdingiausių ir unikaliausių kasmetinių renginių Lietuvoje, vykstantis kiekvieną vasarį nuo XVII amžiaus.
Lietuvos vyšnių žydėjimo sostinė — Žagarės miestelis kiekvieną gegužę nušvinta įspūdingu rožiniu ir baltu žydėjimu, kai šimtai vyšnių medžių sukuria Lietuvos atsaką japoniškam hanami.
Viena įspūdingiausių Lietuvos žiemos tradicijų — žirgų lenktynės ant užšalusio Sartų ežero kiekvieną vasarį, pritraukiančios tūkstančius žiūrovų.