Kauno kosmonauto freska
Stulbinanti didelės apimties freska su sklandančiu kosmonautu ant sovietinio daugiabučio sienos Kaune, simbolizuojanti miesto meninę transformaciją ir tyrinėjimo svajonę.
Antrasis pagal dydį Lietuvos miestas ir 2022 m. Europos kultūros sostinė, garsėjantis tarpukario architektūra ir gyvybinga meno scena.
32 vietų rasta šiame regione
Stulbinanti didelės apimties freska su sklandančiu kosmonautu ant sovietinio daugiabučio sienos Kaune, simbolizuojanti miesto meninę transformaciją ir tyrinėjimo svajonę.

Šiuolaikinis apžiūros bokštas kurortinėje Birštono mieste, nuo kurio atsiveria panoraminiai vaizdai į įspūdingas Nemuno kilpas — vieną išskirtiniausių Lietuvos gamtinių bruožų.
Dramatiškai įsikūręs piliakalnis virš Nemuno, nuo kurio atsiveria nuostabūs slėnio vaizdai — legenda apipinta didžiosios kunigaikštienės Birutės laidojimo vieta.
Vienintelis pasaulyje muziejus, skirtas vien velniams — jame saugoma daugiau nei 3 000 velnio figūrėlių, paveikslų ir skulptūrų iš viso pasaulio.

Vienas geriausiai išsilaikiusių Lietuvos senamiesčių, kur lietuvių, žydų, škotų ir vokiečių paveldas susipina į nuostabų daugiakultūrį audinį, apimantį penkis šimtmečius.
XIX amžiaus tvirtovė Kauno pakraštyje, Antrojo pasaulinio karo metais tapusi masinių žudynių vieta — dabar galingas muziejus ir memorialas, virš kurio iškyla ryškus sovietinio laikotarpio paminklas.
Didelė XIX amžiaus karinių tunelių sistema po Kauno tvirtove — viena didžiausių gynybinių struktūrų Rytų Europoje, dabar atvira atmosferiškoms pogrindio ekskursijoms.

Didžiulių Kauno marių pakrantėse slypi smėlėti paplūdimiai, ramios įlankaitės ir maudymosi vietos, prilyginančios Baltijos pajūriui — Lietuvos vidaus jūra.

Viena didžiausių tarpukario modernistinės architektūros sankaupų Europoje — daugiau nei 6 000 pastatų iš Kauno laikinojoje sostinėje laikotarpio (1920–1940), pelniusių UNESCO pripažinimą.

Monumentali art deco bažnyčia Kaune, kurios statyba truko beveik šimtmetį — pradėta 1934 m., sovietmečiu naudota kaip radijo gamykla, galiausiai pašventinta 2004 m., su stogo terasa ir stulbinančiais miesto vaizdais.

Sukrečiančiai graži XV amžiaus gotikinė bažnyčia Nemuno pakrantėje, reguliariai užliejama potvynių, sukuriančių nepaprasto grožio vaizdą — viduramžių bažnyčia, stovinti vandenyje.

Puikus 1931 m. art deco šedevras — vienas geriausių tarpukario modernistinės architektūros pavyzdžių Baltijos šalyse, tebeveikiantis kaip pašto skyrius.

Puikiausias itališkojo baroko vienuolynas Lietuvoje — XVII amžiaus kamaldulių kompleksas su didingomis freskomis, įsikūręs pusiasalyje su vaizdu į Kauno marias.

Auganti didelio masto sieninės tapybos kolekcija, paverčianti sovietinius daugiabučius lauko galerijomis — Kauno gyvybingas gatvės menas jį iškelia tarp įdomiausių Europos urbanistinio meno vietų.

Vienas didžiausių etnografinių muziejų atvirame ore Europoje — daugiau nei 180 autentiškų pastatų iš visos Lietuvos, atkuriančių kaimo gyvenimą nuo XVIII iki XX amžiaus.

Ženklai ir paminklai, žymintys lemtingą Napoleono žygį per Lietuvą 1812 metais — nuo triumfalinio Nemuno kirtimo iki pražūtingo atsitraukimo, sunaikinusio jo Didžiąją armiją.

Neogotikinis pilies bokštas su vaizdu į Nemuno slėnį — vienas vaizdingiausių apžvalgos taškų palei didžiausią Lietuvos upę, su panoraminiais vaizdais nuo apžvalgos aikštelės.

Renesansinė pilis ant Nemuno kranto, gražiai restauruota ir su muziejumi — viena iš trijų pilių, sudarančių vaizdinąjį Panemunės pilių maršrutą.

Šimtamečių tunelių tinklas po Kauno senamiesčiu, kadaise naudotas sandėliavimui, gynybai ir paslaptingiems tikslams — dabar iš dalies prieinamas ekskursijoms.

Dramatiškas apžvalgos taškas kalvos viršūnėje, kur susilieja Nemunas ir Neris — viena gražiausių panoramų Lietuvoje, kur dvi didžiosios upės susijungia.
Miško takas Kauno prieigose, apstatytas didelėmis medinėmis skulptūromis, išdrožtomis lietuvių menininkų — gamtos ir liaudies meno jungtis prieinamam miesto miške.
Masyvus XIX amžiaus tvirtovės kompleksas, tapęs viena reikšmingiausių Holokausto vietų Lietuvoje — dabar galingas muziejus ir memorialas.

Daugiau nei 6 000 tarpukario modernistinių pastatų, pelniusių Kaunui UNESCO pripažinimą — Art Deco, Bauhaus ir funkcionalizmo architektūros miestas, unikalus Europoje.

Vienintelis pasaulyje muziejus, visiškai skirtas velnio atvaizdams — su daugiau nei 3 000 velniukų figūrėlių, kaukių ir meno kūrinių iš viso pasaulio.

Viena seniausių gotikinio mūro bažnyčių Lietuvoje, stovinčia viena pievoje prie upės — jaudinančiai gražus XVI amžiaus pastatas, reguliariai apsemiamas Nemuno.

Didžiausias dirbtinis ežeras Lietuvoje — sukurtas užtvenkus Nemuną 6-ajame dešimtmetyje, dabar tai didžiulė vidinė jūra su paplūdimiais, buriavimo galimybėmis ir netikėta pajūrio atmosfera.

Didžiausias atviro oro etnografinis muziejus Europoje — visas atkurtas Lietuvos kaimo kraštovaizdis su daugiau nei 180 autentiškų istorinių pastatų iš visų regionų.

Du išlikę XX amžiaus pradžios funikulieriai Kaune — žavūs inžinerijos reliktai, vis dar keliantys keleivius stačiomis miesto šlaitais.

Požeminių tunelių tinklas, jungiantis didžiulę Kauno tvirtovės žiedą — mylių ilgio mūriniai koridoriai, pastatyti Rusijos imperijos ir išlikę daugiau nei šimtmetį.

Puikiausias itališko baroko architektūros pavyzdys už Italijos ribų — nuostabus XVII amžiaus kamaldulių vienuolyno kompleksas Kauno marių pakrantėje.

Kabamojo kelio per Nemuno slėnį Kaune koncepcija — vienas ambicingiausių apžvalgos taškų projektų Lietuvos ateityje.

Muzikinis fontanas elegantiškame Birštono kurorte — kur vanduo, šviesa ir muzika susijungia vakaro pasirodymams Nemuno upės slėnio fone.