Lietuvos istorija kupina netikėtų posūkių, mažai žinomų įvykių ir keistų sutapimų. Šioje kategorijoje rasite vietas, susijusias su neįprastais istoriniais faktais -- nuo mįslingų akmenų su ženklais iki vietų, kur vyko keisti istoriniai įvykiai. Kiekviena vieta pasakoja istoriją, kuri paprastai nepatektų į vadovėlius, bet daro Lietuvos praeitį dar įdomesnę.
22 vietų šioje kategorijoje
Vienas geriausiai išsilaikiusių Lietuvos senamiesčių, kur lietuvių, žydų, škotų ir vokiečių paveldas susipina į nuostabų daugiakultūrį audinį, apimantį penkis šimtmečius.
Atkurta Renesanso pilis, supama vieno neįprasčiausių Lietuvos geologinių kraštovaizdžių — regiono, kuriame pilna smegduobių, karstinių olų ir paslaptingų požeminių upių.
Giliai jaudinantis Holokausto memorialas miškuose pietvakarių Vilniaus pusėje, žymintis vietą, kur Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyta apie 100 000 žmonių — daugiausia žydų.
XIX amžiaus tvirtovė Kauno pakraštyje, Antrojo pasaulinio karo metais tapusi masinių žudynių vieta — dabar galingas muziejus ir memorialas, virš kurio iškyla ryškus sovietinio laikotarpio paminklas.
Oficialus Europos geografinis centras, apskaičiuotas Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto — pažymėtas paminklu ir skulptūrų parku, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus.
Pasakiška raudonų plytų pilis saloje Galvės ežere — ikoniškiausias Lietuvos vaizdas ir buvusi Lietuvos viduramžių supervalstybės didžiųjų kunigaikščių rezidencija.
Viena paskutinių išlikusių karaimų bendruomenių Europoje — tiurkų tauta, kurią XIV amžiuje į Lietuvą atvedė didysis kunigaikštis Vytautas, sauganti unikalią kalbą, religiją ir virtuvę.
Vienas didžiausių etnografinių muziejų atvirame ore Europoje — daugiau nei 180 autentiškų pastatų iš visos Lietuvos, atkuriančių kaimo gyvenimą nuo XVIII iki XX amžiaus.
Unikalios dekoratyvinės vėtrungės iš Kuršių nerijos žvejų kaimų — kiekviena identifikavo savininko kaimą ir tarnavo kaip asmeninis ženklas atviroje jūroje.
Stebinanti tropikų oazė vakarų Lietuvoje — istorinė oranžerija ir žiemos sodas, priklausantis Kretingos dvarui, auginantis egzotinius augalus iš viso pasaulio nuo XIX amžiaus.
Ženklai ir paminklai, žymintys lemtingą Napoleono žygį per Lietuvą 1812 metais — nuo triumfalinio Nemuno kirtimo iki pražūtingo atsitraukimo, sunaikinusio jo Didžiąją armiją.
Renesansinė pilis ant Nemuno kranto, gražiai restauruota ir su muziejumi — viena iš trijų pilių, sudarančių vaizdinąjį Panemunės pilių maršrutą.
Vienintelė privati viduramžių pilis Lietuvoje — nedidelė, bet gerai išsilaikiusi XVI amžiaus tvirtovė netoli Baltarusijos sienos, veikianti kaip viešbutis ir restoranas.
Masyvus XIX amžiaus tvirtovės kompleksas, tapęs viena reikšmingiausių Holokausto vietų Lietuvoje — dabar galingas muziejus ir memorialas.
Renesanso laikų pilis prie ežero, susidariusio geologinėje smegduobėje — regione, kuris garsėja požeminėmis karsto ertmėmis ir staigiais žemės įgriuvimais.
Karaimų tautos kultūrinis paveldas — maža tiurkų etninė grupė, atvežta į Lietuvą XIV amžiuje, kurios unikalūs namai, kenesa ir virtuvė išliko Trakuose.
Pirmoji žinoma Lietuvos sostinė — UNESCO Pasaulio paveldo objektas su penkiais dramatiškais piliakalniais ir archeologinėmis liekanomis, apimančiomis 11 000 metų žmonių gyvenimo.
Vienintelės Kryžiuočių ordino pilies Baltijos pajūryje liekanos — vieta, kur prieš daugiau nei 750 metų prasidėjo Klaipėdos miestas.
Ikoninis bokštas, vainikuojantis Vilniaus Aukštutinę pilį — simbolinė Lietuvos širdis ir vieta, kur prasideda Vilniaus įkūrimo legenda.
Salos tvirtovės vieta Asvejos ežere — ilgiausiame Lietuvos ežere — kur galingi viduramžių didikai pastatė pilį, kurios griuvėsiai vis dar kyla iš vandens.
Gražiai restauruotas XIX amžiaus vandens malūnas Aukštaitijos nacionaliniame parke — paskutinis veikiantis vandens malūnas Lietuvoje, vis dar malantis miltus vandeniu.
Jaudinantis memorialas 73 lietuvių politiniams kaliniams, nužudytiems sovietų NKVD 1941 m. birželį — viena galingiausių ir skausmingiausių memorialinių vietų Lietuvoje.