
Kauno tarpukario modernistinė architektūra
Viena didžiausių tarpukario modernistinės architektūros sankaupų Europoje — daugiau nei 6 000 pastatų iš Kauno laikinojoje sostinėje laikotarpio (1920–1940), pelniusių UNESCO pripažinimą.
Lietuvos architektūra atspindi sudėtingą šalies istoriją: čia rasite gotikos bažnyčių, baroko rūmų, tarpukario modernizmo perlų, sovietinio brutalizmo pastatų ir šiuolaikinės architektūros kūrinių. Tarp jų yra tikrai unikalių statinių -- nuo neįprastų formų namų iki pastatų, kurių istorija ir paskirtis stebina. Atraskite architektūrinius stebuklus visoje Lietuvoje.
23 vietų šioje kategorijoje

Viena didžiausių tarpukario modernistinės architektūros sankaupų Europoje — daugiau nei 6 000 pastatų iš Kauno laikinojoje sostinėje laikotarpio (1920–1940), pelniusių UNESCO pripažinimą.

Monumentali art deco bažnyčia Kaune, kurios statyba truko beveik šimtmetį — pradėta 1934 m., sovietmečiu naudota kaip radijo gamykla, galiausiai pašventinta 2004 m., su stogo terasa ir stulbinančiais miesto vaizdais.

Stulbinantis 13 tarpusavyje sujungtų kiemų kompleksas, apimantis penkis architektūros šimtmečius — gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo stiliai viename gyvame universiteto miestelyje.

Viena seniausių ir gražiausių medinių bažnyčių Lietuvoje, stovinti Lūšių ežero pakrantėje Aukštaitijos nacionaliniame parke — liaudies architektūros šedevras.

Sukrečiančiai graži XV amžiaus gotikinė bažnyčia Nemuno pakrantėje, reguliariai užliejama potvynių, sukuriančių nepaprasto grožio vaizdą — viduramžių bažnyčia, stovinti vandenyje.

Puikus 1931 m. art deco šedevras — vienas geriausių tarpukario modernistinės architektūros pavyzdžių Baltijos šalyse, tebeveikiantis kaip pašto skyrius.

Lietuvos nacionalinė biblioteka — modernistinis orientyras su ryškiu stiklo ir akmens fasadu, saugantis milijonus tomų ir siūlantis viešas parodas bei panoraminę kavinę.

Vienintelis prūsiško-vokiško fachverko stiliaus senamiestis Lietuvoje — spalvingos mūrinės-medinės XVIII–XIX amžiaus konstrukcijos sukuria akivaizdžiai nelietuvišką atmosferą.

Puikiausias itališkojo baroko vienuolynas Lietuvoje — XVII amžiaus kamaldulių kompleksas su didingomis freskomis, įsikūręs pusiasalyje su vaizdu į Kauno marias.

Europos baroko šedevras su daugiau nei 2 000 stuko figūrų — šventųjų, angelų, mūšių scenų ir mitologinių būtybių, padengusių kiekvieną šios XVII amžiaus bažnyčios paviršių.

Vienas didžiausių ir geriausiai restauruotų dvarų kompleksų Lietuvoje — XVIII amžiaus dvarų sodyba su dešimtimis pastatų, alaus darykla ir sinagoga, dabar veikianti kaip kultūros centras.

XIX amžiaus švyturys ant vienintelio Lietuvos ragos, kuriame veikia viena seniausių Europos ornitologinių stočių — kur tūkstančiai migruojančių paukščių žieduojami kiekvieną sezoną.

Vienas geriausiai išsilaikiusių neoklasicistinių dvarų Lietuvoje, pastatytas XIX amžiaus pradžioje, dabar restauruotas ir atviras kaip muziejus, pristatantis aristokratinį gyvenimą Sūduvos regione.

Vidaus slidinėjimo trasa Lietuvos kurorto mieste — ryškus modernus pastatas, leidžiantis ištisus metus slidinėti ir čiuožti snieglente šalyje be kalnų.

Daugiau nei 6 000 tarpukario modernistinių pastatų, pelniusių Kaunui UNESCO pripažinimą — Art Deco, Bauhaus ir funkcionalizmo architektūros miestas, unikalus Europoje.

Pasakiška renesanso pilis, stūksanti virš Nemuno — viena iš keturių pilių palei vaizdingas Lietuvos „Pilių kelias“ ir dabar veikianti kaip muziejus ir kultūros renginių vieta.

Viena seniausių gotikinio mūro bažnyčių Lietuvoje, stovinčia viena pievoje prie upės — jaudinančiai gražus XVI amžiaus pastatas, reguliariai apsemiamas Nemuno.
Aukščiausias statinys Lietuvoje — 326 metrai — tragiškų 1991 m. sausio 13 d. įvykių vieta, dabar su apžvalgos aikštele ir memorialu laisvės gynėjams.

Du išlikę XX amžiaus pradžios funikulieriai Kaune — žavūs inžinerijos reliktai, vis dar keliantys keleivius stačiomis miesto šlaitais.

Neoklasicistinis dvaras Lietuvos lenkakalbėse pasienyje, suprojektuotas Vilniaus katedros architekto — paslėptas aristokratinės architektūros perlas daugiakultūriame regione.

Elegantiškas XIX amžiaus dvaras Klaipėdos krašte, dabar muziejus, pristatantis unikalų Mažosios Lietuvos vokiečių ir lietuvių kultūrinį paveldą.

Ryškiai raudonų plytų pilis su aukštu renesanso bokštu, stebinčiu Nemuno slėnį — Lietuvos vaizdingo Pilių kelio dalis su panoraminiais vaizdais.

Saviti mėlyni ir rudi mediniai žvejų namai Kuršių nerijoje — unikali vietinė architektūra, suformuota vėjo, smėlio ir Baltijos žvejybos tradicijų.