Orvydų sodyba

Žemaitijos kaimo gily, netoli Gargždėlės kaimo, slypi Orvydų sodyba — viena nuostabiausių ir mažiausiai žinomų meno erdvių Lietuvoje. Sukurta liaudies menininko ir akmens drožėjo Viliaus Orvydo bei jo šeimos, ši plati sodyba talpina šimtus akmeninių drožinių, medinių kryžių, paminklų ir rastų objektų kompozicijų, pasklidusių keliuose hektaruose. Vilius Orvydas pradėjo kurti sodą septintajame dešimtmetyje kaip dvasinės priešpriešos aktą prieš sovietinį ateizmą. Jis gelbėjo kryžius ir religinius paminklus, kuriuos sovietų valdžia buvo įsakiusi sunaikinti, įtraukdamas juos į nuolat augantį meno ir atsidavimo kraštovaizdį. Per dešimtmečius sodas išaugo į labirintišką raižytų riedulių, aukštų kryžių ir paslaptingų akmeninių veidų, žvelgiančių iš tankumos, kolekciją. Sodyboje tvyro giliai dvasinė atmosfera, pranokstanti bet kokią konkrečią religiją. Vaikščiodamas joje jautiesi tarsi įžengęs į šventąjį mišką, kur kiekvienas akmuo paliečiamas žmogaus kūrybiškumo ir pasišventimo. Nors Vilius mirė 1992 m., sodybą prižiūri jo palikuonys, ir ji tebėra galingas vieno žmogaus kūrybinės priešpriešos engimui liudijimas.