Labanoro regioninis parkas

Labanoro regioninis parkas saugo didžiausią Lietuvos nepertraukiamą miškų kompleksą — daugiau nei 55 000 hektarų pušų, eglių ir beržų miškų, persipynusių su ežerais, pelkėmis ir upėmis. Tai vienas paskutinių didžiųjų Vidurio Europos miškų, kraštovaizdis, leidžiantis pajusti, kaip atrodė didelė žemyno dalis prieš modernią plėtrą. Miškas visoje Lietuvoje garsėja kaip grybautojų rojus. Rudenį tūkstančiai lietuvių traukia į Labanorą rinkti baravykų, voveruškaičių ir dešimčių kitų valgomų grybų rūšių. Grybavimas Lietuvoje yra beveik nacionalinis sportas, o Labanoras — jo neoficiali sostinė. Parkas taip pat yra viena geriausių vietų Lietuvoje sutikti stambius laukinius gyvūnus. Miške gyvena vilkai, lūšys, briedžiai ir šernai, o kantrūs lankytojai gali aptikti jų pėdsakus arba, jei pasiseks, pamatyti pačius gyvūnus. Miško kelių ir takų tinklas daro teritoriją prieinamą žygiams, dviračiams ir jodinėjimui, o ežerai ir upės siūlo baidarininkystės ir žvejybos galimybes.